KOMENTARAS
Lietuvos DI veidas: talentų krizė ir brangstantis būstas
Kai Ronas Schmelzeris savo trijų publikacijų cikle „Forbes“ žvilgsnį nukreipė į Lietuvos dirbtinio intelekto ekosistemą, galutinis vaizdas priminė ne dramatinę trilogiją, o ramų panoraminį kadrą – jokių grėsmingų antagonistų, jokių egzistencinių krizių, tiesiog nuoseklus portretas šalies, kuri tyliai ir kryptingai kuria savo inovacijų ekonomiką. Tonas net kiek primena rašytojos Jane Austen kūrybą: darbštūs miestelėnai, tiksliai atliekantys savo darbus, visi daugiau ar mažiau sutariantys dėl to „ką reikia daryti“. Tai, žinoma, iš dalies atspindi R. Schmelzerio rašymo stilių, tačiau taip pat ir pačią Lietuvą. Nors šalis nedidelė, ji sugebėjo sukurti bendrą kryptį DI srityje – ne tiek didžiąją strategiją, kiek bendrą kompasą, kuriuo vadovaujasi politikos formuotojai, tyrėjai ir verslai.
